- ašatinė
- ašatìnė sf. (2) 1. Vvr žr. ašutinė: Visą gyvenimą aštriausią ašatinę dėvėtumei brš. 2. medžiaga, austa su ašutais ir dedama į siuvamą drabužį standumui palaikyti: Prasta ašatìnė, kad ašačiai iš atlapų lenda Slnt. 3. kalėjimas, kalinys: Ažu itą darbą sukirmis ašatìnėj Arm. Kap papuolė ašatìnėn, tai ir negrįžo Arm.
Dictionary of the Lithuanian Language.